Keliai – šalies vizitinė kortelė

Keliai yra šalies vizitinė kortelė, daugelis ekonomikos sektorių tiesiogiai priklauso nuo kelių tinklo plėtros. Finansuodami kelių pramonę, prisidedame prie ekonomikos plėtros. Kelias apima sudėtingus techninius objektus, kuriems būdinga ypatinga jo vystymosi istorija ir stiprus technologinis paveldimumas. Siekiant pagerinti kelių būklę mūsų šalyje, būtina pasikliauti šiuolaikiniais kelių tiesimo metodais ir atsižvelgti į esamas mūsų regionų ir teritorijų technologijas. Tik taikant šį požiūrį, keliai atitiks visus didėjančius visuomenės poreikius, atlaikys vis didėjantį motorinių transporto priemonių augimą, didėjantį eismo intensyvumą ir didėjančias apkrovas. Prieš projektuojant kelio dangą, pirmiausia būtina atsižvelgti į pagrindinius tokios sudėtingos inžinerinės struktūros reikalavimus, būtent – užtikrinti ištisus metus nepertraukiamą ir saugų eismą.

Kelias

Linijinis eismo perdavimo būdas, kurio danga dažniausiai yra patobulinta transporto priemonėms ir pėstiesiems. Skirtingai nuo gatvių, pagrindinė kelių funkcija yra susisiekimas. Yra daugybė kelių tipų, įskaitant parkų takus, prospektus, mokamus kelius, tarpvalstybinius kelius, automagistrales ir vietinius kelius. Pagrindinės kelių dalys yra juostos, šaligatviai, važiuojamosios dalies, vidurinės ribos, kelkraščiai, dviračių takai ir pėsčiųjų takai. Istoriškai daugelis kelių buvo tiesiog atpažįstami maršrutai be jokios formalios statybos ar priežiūros. Kelias gali būti apibrėžiamas kaip „ryšio linija (keliaujama), atvira viešajam eismui, visų pirma skirta kelių motorinėms transporto priemonėms, važiuojančioms savo ratais, naudojant stabilizuotą pagrindą. Įtraukiami asfaltuoti keliai ir kiti keliai su stabilizuotu pagrindu, pvz., žvyrkeliai. Keliai taip pat apima gatves, tiltus, tunelius, laikančias konstrukcijas ir sankryžas.” Keliai gali driektis per miestą ar kaimą ir būti pavadinti gatvėmis, atliekančiomis dvejopą miesto erdvės servituto ir trasos funkciją. Šiuolaikiniai keliai paprastai yra lyginami, asfaltuojami ar kitaip paruošiami, kad būtų lengva keliauti.

Žvyrkelis

Žvyro danga dengtas kelias dažniausiai driekiasi užmiesčiuose, atokesniuose regionuose arba sudaro privažiavimo kelius. Žvyrkeliai savo pravažumu gerokai lenkia gruntinius kelius, tačiau yra sunkiau pravažiuojami nei asfaltuoti ar betonu dengti keliai. Žvyrkeliai paprastai pravažiuojami ištisus metus bet kokiomis transporto priemonėmis. Tokia kelio danga sudrėkusi nepatyžta, todėl lietus itin ženkliai nemažina kelio pravažumo. Tačiau žvyrkelio projektinis greitis yra mažesnis nei leistinas užmiestyje (50–80 km/h). Be to, priklausomai nuo kelio priežiūros, meteorologinių ir geologinių ypatybių, važiavimas žvyrkeliu gali kelti papildomų nepatogumų.

MB „Namukai” – įvažiavimai ir aikštelės